Lietuva – ilgalaikio ekonominio augimo lyderė visoje Europos Sąjungoje

Lietuva – ilgalaikio ekonominio augimo lyderė visoje Europos Sąjungoje

Trys Baltijos tigrai niekur neketina trauktis. Ilgalaikis Lietuvos ekonomikos augimas pranoksta visų likusių Europos Sąjungos šalių pasiekimus. Vienintelis Liuksemburgas, kurį drąsiai galima laikyti statistine išimtimi (ekstremumu) aplenkė Lietuvą pagal tai, kiek per 1995-2012 m. jo BVP, tenkantis vienam gyventojui, ūgtelėjo lyginant su ES vidurkiu. Šis laikotarpis pasirinktas ne subjektyviai selektyviai. Nagrinėjami visi Eurostat pateikiami duomenys.

Liuksemburgo BVP/gyv. šiuo metu viršija 270 proc. ES vidurkio. Palyginimui, antroje vietoje esančios Austrijos atitinkamas rodiklis yra dvigubai mažesnis ir siekia „tik“ 131 proc. Tai ir parodo, kad Liuksemburgas ES yra išimtinis atvejis.

Be Liuksemburgo, pagal ilgalaikį ekonomikos augimą lyderių gretose pačiame priekyje rikiuojasi Baltijos valstybės. O Baltijos valstybių priešakyje – Lietuva. Per nagrinėjamą laikotarpį mūsų rodiklis beveik padvigubėjo, išaugo nuo 36 iki 70 proc. Todėl, jei laikysime, kad klestinčios ekonomikos statusą atspindi 130 proc. ES vidurkio atitinkantis nagrinėjamas dydis, o juo ar jam artimu pasižymi tokios šalys kaip Austrija, Danija, Airija, Nyderlandai, Švedija ir Vokietija, tuomet iki Lietuvos klestėjimo būsime nuėję daugiau nei trečdalį kelio. Jei kelsime sau tikslą visų pirma pasiekti ES vidurkį, tuomet to kelio jau būsime nuėję daugiau nei pusę.

Beje, 1995 m. Lietuva pagal šį rodiklį (BVP/gyv.) lenkė vos tris dabartines ES nares: Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Šiuo metu be minėtų lenkiame dar ir Estiją, Lenkiją, Kroatiją, Vengriją, o iki Portugalijos ir Graikijos, kurias nuo mūsų kadaise skyrė milžiniškas atotrūkis, liko visai ne daug.

Žvelgiant į visų ES narių aptariamo laikotarpio ekonominės raidos dinamiką nesunku pastebėti, kad visas šalis galime suskirstyti į tris grupes:

  • augimo lyderių: Baltijos šalys, Lenkija, Slovakija, taip pat Bulgarija ir Rumunija;
  • stagnuojančias ekonomikas: daugiausia Vakarų Europos ekonomikos kaip kad J. Karalystė, Prancūzija, Belgija, Suomija, bet ir kai kurios iš ES naujokių, pvz., Čekija, Kroatija, Vengrija;
  • šalis nevykėles, fiksuojančias ilgalaikį santykinį nuosmukį, t.y. savo augimu gerokai atsiliekančias nuo kitų ES šalių arba regresuojančias apskritai. Jas daugiausiai sudaro PIGS kontingentas: Portugalija, Ispanija, Graikija, Slovėnija, Kipras.

Absoliučiai didžiausias smukimas, kurio nesugebėjo pavyti net ir pastarųjų metų ekonominis Graikijos fiasko, priklauso Italijai. Tai rodo, kad ši šalis turi rimtų struktūrinių problemų ir reikalauja esminių politinių permainų.

Grafike matyti, kad kadaise pagal ekonominį išsivystymą dvi labai skirtingos šalių grupės artėja viena prie kitos (ekonomiškai konverguoja), o skirtumas tarp prasčiausio iš šiandieninių nevykėlių (Portugalija ir Graikija) ir geriausios augimo lyderės (Slovakija) per mažiau nei 20 metų visiškai išnyko.

Analizuojant visų ES šalių ekonomikų kitimą laike galima matyti bendrą tendenciją, kad Rytų Europa pamažu vejasi likusias ES šalis, o Pietų Europa, ypač pastaruoju metu, fiksuoja regresą.

Viso to pasiekėme nepaisant mus gerokai skaudžiau nei daugelį Vakarų Europos šalių palietusių Rusijos ekonominės ir globalios finansų krizės. Atsižvelgiant į Baltijos šalims piešiamas itin teigiamas perspektyvas, galima įsivaizduoti, kur tokiais tempais būsime dar po 20 metų. Tikėtina, kad mūsų ekonomikos bus pažengusios labiau už daugelio ES šalių narių, įskaitant senbuves, ir viršys bendrą Sąjungos lygį. Veršimės į lyderių gretas ne tik pagal dabar fiksuojamą sparčiausią visoje ES augimą (t.y. pokytį), bet ir pagal turėsimus pasiekimus, t.y. esamą (būsimą) ekonominio išsivystymo situaciją.

Parašykite komentarą