Iššūkis pasaulio tvarkai: erelis ir taikos balandis prieš mešką ir drakoną

Iššūkis pasaulio tvarkai: erelis ir taikos balandis prieš mešką ir drakoną

Nepaisant to, kad daugelis jų yra sunerimę dėl artimiausios savo, daugiausia finansinės, ateities, tūlas vakarietis vis dar nesuvokia bendro geopolitinio globalaus konteksto ir iš gero gyvenimo vis dar yra linkęs pasaulį matyti per perdėm rožinius akinius, kreipti investicinį pagrindą į socialinę, bet ne strateginę sritį, kelti nacionalistines ambicijas (ES), gyventi praeities sentimentais (J. Karalystė) ar miegoti ant laurų (JAV). Deja, dėl šių laikų itin dinamiškos ir globalios pasaulio vystymosi raidos jau labai greitai visi mes pamatysime, kad tam, ką ilgai laikėme duotybe ir konstanta, atėjo laikas pasikeisti arba bent jau, jei mums pasiseks, smarkiai susvyruoti.

Istoriškai dėl įvairių aplinkybių, kaip kad industrializacijos pradžia, kolonijų plėtra ir pan., dominavusios Vakarų ekonomikos vis dar yra išlaikiusios neadekvačią savo įtaką pasaulyje. Tai gerai matyti panagrinėjus globalinių institucijų sudėtį, jų centrinių būstinių lokacijas. Tik laiko kausimas, kol tokia tvarka bus imta kvestionuoti. Tiesą sakant, ji jau kvestionuojama, o iš tiesų klausimas tėra tik kada ją bus būtina keisti adaptuojant naujoms pasaulinėms realijoms. To atsisakius kita, kol kas neįvertinta, pusė bus priversta steigti savas alternatyvas ir šiandien pasaulinėmis esančios organizacijos virs regioninėmis. Tokiu būdu Vakarai ir Rytai būtų tik dar labiau priešinami.

Taigi, Vakarams teks susitaikyti su mintimi, kad pavieniui jie nebedominuoja ir nebegali vienašališkai diktuoti savo valios globaliu mastu. Tokių teiginių detaliai argumentuoti nėra prasmės, užtenka pasižiūrėti į žemiau pateikiamą „The Economist“ grafiką.

Vakarų imperija

Kas galėtų pakeisti situaciją? Tai, jei grafike ES matytume kaip visumą. Tokiu būdu kol kas ji būtų netgi pirmoji, o šiame amžiuje arba bent didesnę jo dalį turbūt sugebėtų išsilaikyti antroji.

Tačiau to nepakaktų. Kinijos pranašumas būtų pakankamai didelis ne tik prieš JAV, bet ir lyginant su ES. Todėl antras būtinas dalykas – darnus JAV ir ES bendradarbiavimas. Tai nereiškia, kad jo siekiant ES ar JAV turėtų dirbtinai susipriešinti su Kinija. Tačiau šios partnerės turėtų koordinuoti globalius veiksmus ir neiškeisti viena kitos į Kinijos „pyrago“ politiką.

Blogiausia, kad žiūrint dar toliau į perspektyvą, nėra gana net ir to. Kinijos populiacija yra beveik du kartus didesnė už JAV ir ES kartu sudėjus. Kinijai vystantis jos absoliutinė ekonominė galia konverguos į jos populiacijos potencialą. Kitaip sakant, Kinija tiesiog turi daugiau vietos augimui, augimo rezervai yra didesni nei jau išsivysčiusių Vakarų ekonomikų. Taigi, jai toliau augant tolimojoje (santykinai) ateityje ji viena gali pranokti net ir JAV bei ES kartu sudėjus.

Žinoma, Kinijos augimą riboja jos riboti geografiniai ištekliai. Tačiau ši šalis aktyviai investuoja į juos užsienyje ir daro tai išties globaliu mastu apimant tiek derlingas P. Amerikos, tiek Afrikos žemes.

Šiuo atveju mus gelbėja tai, kad Indija taip pat yra stambaus kalibro žaidėja, ji taip pat turi resursus augimui ir pamažu paseks pastarųjų dešimtmečių Kinijos raidos keliu. Mūsų laimei, Kinija ir Indija visada bus varžovės dėl įtakos regione, todėl belieka užtikrinti, kad Indijoje vyraus Vakarų, su kuriais Indija sieja istoriniai ryšiai, o ne islamo įtaka.

Be Indijos labai svarbu užsitikrinti ir Brazilijos, kaip viso P. Amerikos regiono dominantės, paramą neleidžiant susiformuoti BRICS kaip opozicijai Vakarams.

Taigi, išvados tokios. Siekiant išlaikyti panašią į esamą geopolitinę situaciją:

  • būtina tolimesnė ir gilesnė ES integracija;
  • būtinas sveikas protas JAV ir ES užsienio politikoje pastarosioms koordinuotai veikiant išvien;
  • būtina savo pusėn palenkti ar joje išlaikyti Indiją ir Braziliją.

Tą užtikrinus Vakarai laimės geopolitinę kovą pasaulyje ne tik šiai dienai, bet kone visam laikui (su sąlyga, kad status quo vėliau būtų išlaikytas, tačiau jam pasikeisti reikalingi nauji žaidėjai, o pastariesiems nelabai beliks iš kur atsirasti). Tuo tarpu remiantis šiandieninėmis tendencijomis tokią kovą Vakarai smarkiai pralaimi, kone visos esminės tendencijos mums yra neigiamos.

Recesijos pasaulyje

Atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos flirtą bei tradicinį šių šalių interesų susikirtimą su Vakarų interesais ar net istorines nuoskaudas, šios šalys ateityje potencialiai gali tapti opozicija dabartinei nusistovėjusiai „pasaulio tvarkai“, o, atsižvelgiant į kiek kitokį tose šalyse vyraujantį mentalitetą, vargu ar mes norėtume tai leisti.

Tai įsisąmoninus lygiagrečiai verta siekti Rusijos ir Kinijos demokratizavimo proceso, kas galbūt ateityje apskritai leistų švelninti suvokiamą skirtį tarp Rytų ir Vakarų ir darytų pasaulį labiau unifikuotą bei homogenišką. Imtis „skaldyk ir valdyk“ politikos bei taikyti ją Kinijos ir Rusijos santykiams būtų dar viena galimybė. Nors kol kas bent akivaizdžiai ji to nedemonstruoja, ateityje Kinija gali turėti ambicijų dėl plačių Tolimųjų Rusijos Rytų žemių, kur jau dabar vietinėje populiacijoje kai kur yra nemažos tautinės kinų mažumos, gausių gamtinių išteklių.

Adaptuojant šį straipsnį lietuviškam kontekstui reikia pasakyti, kad kuo greičiau suvoksime, jog tokie projektai kaip ES ar euras yra ne tik ekonominiai, bet ir politiniai, tuo bus geriau mums, o tą taikant euroskeptikams likusioje ES – ir visiems vakariečiams. ES ir euras niekada nebuvo tik ekonominiais projektais nepaisant to, kad ekonominė jų nauda yra ne mažiau akivaizdi (ir ne tik šalims ES paramos recipientėms).

Taigi, euro (geo)politinė svarba yra ne mažesnis faktorius kaip ir jo ekonominė nauda. Todėl panašiai kaip mes negalime vertinti Lietuvos priklausymo ar nepriklausymo SSRS privalumų vien ekonomiškai (nesvarbu, kad ir tokiu atveju verdiktas būtų aiškiai ne SSRS naudai), nes kokie svarūs bebūtų tokie kriterijai, jie neapima fundamentalaus laisvės siekio, taip ir euro ir lito alternatyvų neturėtume lyginti vien tik pagal tai, kiek Lietuva turės įmokėti į Euro zonos stabilumo fondą ir kiek sutaupys dėl sumažėjusios skolinimosi rizikos ir valiutų konvertavimo poreikio ar išloš iš galimai šiek tiek dėl to augančių investicijų ar turizmo apimčių.

Parašykite komentarą