„Dvi Lietuvos“ egzistuoja ne tik visuomenėje, bet ir politikoje

„Dvi Lietuvos“ egzistuoja ne tik visuomenėje, bet ir politikoje

„Dvi Lietuvos“ politikoje egzistuoja ne tik todėl, kad Lietuvoje teisiama visa politinė partija, kai kurie jos narių nusikaltimai yra teisiškai įrodyti, o bendras vaizdas demonstruoja, kad tai yra labiau sisteminė, nei pavienių atvejų sąlygota, problema. Ne tik todėl, kad turime „kontrabandos baronus“ ir kitokio plauko „kunigaikščius“, kai kuriose rinkimų apygardose įsitvirtinusius nejudinamai. Ir net ne dėl ideologinių skirtumų.

Lyginant Lietuvoje veikiančias politines jėgas verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną skirtumą tarp buvusios ir esamos parlamento daugumos. Toliau pateikiami pavyzdžiai atskleidžia skirtumus ne darbo kokybės prasme, kur jie taip pat pakankamai ryškūs, bet mentaliteto.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos pirmininkas, apie Vyriausybės darbą ir konservatorių poziciją: „Ne kartą esu sakęs, kad mes, būdami opozicijoje, elgsimės kitaip nei opozicija elgėsi kai mes buvome valdžioje. Taip, mes kritiškai vertinsime klaidas, o tokių būna ir bus, ir mes neišvengėme klaidų. Tačiau mes paremsime svarbius Vyriausybės sprendimus, jeigu matysime, kad ji tęsia strateginius projektus, kuriuos mes pradėjome, arba bus imamasi naujų.

Mes parėmėme 2013-ųjų biudžetą, paremsime ir strateginius energetikos projektus, jeigu Vyriausybė neklaidžios, o atliks darbus, kuriuos būtina atlikti. &nbsp;</i></blockquote><blockquote class=“tr_bq“ style=“text-align: justify;“><i>Mūsų partija remia siekį 2015-aisiais įsivesti eurą, Vyriausybės pastangas toliau tęsti šilumos ūkio pertvarką, skatinant biokuro naudojimą, džiaugsimės jei sparčiau pajudės renovacija.

Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, apie visai neseniai ūkio ministrei Birutei Vėsaitei grėsusią interpeliaciją: „Aš labai neigiamai vertinu Birutę Vėsaitę, bet ministrus būčiau labiau linkęs vertinti pagal nuveiktus darbus. Kol kas tų darbų ministrės, išskyrus kai kuriuos labai ryškius pasisakymus, neteko matyti. Žinoma, svarstysime, jei bus keliamas toks (interpeliacijos – IZVALGOS.lt past.) klausimas. Taigi nors esame labai kritiškos nuomonės apie šią ministrę, tačiau manome, kad gal per skubu būtų jau dabar rengti interpeliaciją.

Nepaisant skirtingų ideologijų ir siekio laimėti rinkimus bei įgyti galimybę vykdyti savą programą, partijos neturėtų užsiimti populizmu. Privalu suprasti, kad bent jau deklaratyviai visų partijų pamatinis tikslas yra vienas ir tas pats – Lietuvos ir jos žmonių gerovė. Todėl valstybei naudingi ir racionalūs sprendimai turėtų būti remiami nepriklausomai nuo to, juos pasiūlė „savi“ ar oponentai.

Žinoma, kai kuriais atvejais tiesiog skirtingai suvokiama tai, kas laikoma esant „naudinga valstybei“, o kas ne, nes tą įtakoja ideologinės pažiūros. Tačiau ne visi sprendimai apibrėžiami per ideologijas. Tarkim, projektai energetikos srityje su tuo neturi nieko bendro. Todėl tokie atvejai kaip socialdemokratų populizmas susiejant VAE projektą su rinkimine agitacija, yra iš principo smerktini ir aiškiai parodo, jog siekis laimėti rinkimus šiems žmonėms yra aukščiau valstybės intereso.

Tas pats pasakytina ir apie visos ankstesnės kadencijos metu stebėtą opozicijos purvasklaidą, kai būtinus, bet nepopuliarius sprendimus priimantys valdantieji buvo be atvangos smerkiami naudojantis palankia proga, didele dalimi susidariusią dėl pačios tuometinės opozicijos neprotingos ikikrizinės politikos. Prieštaravimai krizės metu numatytoms taupymo priemonėms niekada adekvačiai (randant lėšų, atitinkančių reikalingą sumą) nebuvo pagrįsti alternatyviais siūlymais. Tuo metu, kai valstybės situacija dėl sudėtingų ekonominių aplinkybių ir socialinių to išdavų reikalavo solidarizacijos, buvo veikiama priešingai tuo pačiu skaldant ir visuomenę.

Panašios solidarizacijos reikalaus ir Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpis. Šiuo atveju galime būti tikri, kad šiandieninė opozicija Lietuvai nepakiš kiaulės ir elgsis konstruktyviai. Sunku pasakyti ar to tikėtis būtume galėję opozicijoje turėdami rėksnius populistus. Visgi nerimas laukiant antrojo šių metų pusmečio neblėsta – nežinia ar valdantiesiems užteks kompetencijų nesusimauti. Kita vertus, turime į pagalbą ateiti visada pasiryžusią šešėlinę Vyriausybę.

Tokie pavyzdžiai labai gerai atskleidžia, kas iš tiesų dirba valstybės labui partinę konkurenciją laikant tam tikru optimalų sprendimą šaliai rasti padedančiu įrankiu, o kam aukščiausia siekiamybė yra asmeninių ar partinių ambicijų pildymas kai visos deklaracijos Lietuvos labui tėra tik neišvengiama priedanga.

Kai valstybės interesas politikoje bus pats svarbiausias veiksnys, tuomet ir galėsime kalbėti apie demokratijos brandą Lietuvoje. Tuomet išaugs ir gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis, kadangi vietoje emocinių barnių jie matys kryptingai dirbantį solidų Respublikos parlamentą, kur kairė ir dešinė gali susėsti prie vieno stalo ir iš tiesų rasti sprendimą tokiu būdu pademonstruojant savo orientaciją į rezultatą, o ne į tikros ar tariamos savo kompetencijos ir iškalbos savidemonstraciją. Kai matys profesionalų komandą, atrinktą Lietuvos visuomenės tam, kad ji kryptingai vestų šalį į priekį.

Tuo tarpu šiuo metu žmonės stebi ne tiek valstybės progreso ir jų gerovės kūrimo siekį, kiek privačių ar partinių interesų kovą. O tie, kurie yra nuoširdžiai pasiryžę dirbti valstybės labui, yra taip apdrabstomi purvais, jog eiliniam žmogui tampa vargiai įmanoma atskirti kas yra kas, ypač negaluojant žiniasklaidos rinkai.

Tai turi pasikeisti. Šiuo metu matome, kad konservatoriai ir liberalai tam davė pradžią. Ir už tai jie nusipelno riebaus taukuoto pliuso. Labiau nuovokūs žmonės tą jau įvertino, iš to ir matome balsų pasiskirstymą 2012 m. Seimo rinkimuose. Dabar atėjo kairiųjų/populistų eilė suprasti, kad jiems, nori jie to ar ne, teks vytis dešiniuosius kokybine prasme. Galima žongliruoti populizmu trumpuoju laikotarpiu, taip, kartais tai suveikia. Tačiau norint atsilaikyti ilgalaikėje konkurencijoje neišvengiamai teks neatsilikti nuo oponentų. Todėl keldamos savo kokybinę kartelę Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio partijos paskui save į viršų traukia ir visą Lietuvos politiką.

Parašykite komentarą