„Svarbiausia – prastumti savus“

„Svarbiausia - prastumti savus“

Atsargiai! Priekyje – socdemai! Rekomenduojame apvažiuoti iš dešinės.

Ūkio (taip, tikrai) ministrė Birutė Vėsaitė po savo komplikuotos darbo pradžios papuolus aiškiai ne į tą ministeriją, kuriai ruošėsi vadovauti, buvo ilgam pritilusi. Matyt, protingą patarimą prilaikyti liežuvį už dantų gavo iš jos viešaisiais ryšiais besirūpinančių asmenų. Tie patys asmenys pasufleravo ministrei ir idėjas apie „žmogaus kūno dalių gamybą“ ir kt. egzotiškų (bet nebūtinai neįžvalgių) idėjų, kurios turėjo pagerinti („modernizuoti“) jos įvaizdį visuomenės akyse, nes pati močiutė Birutė, be paliovos kartojanti vadovėlinius lozungus apie „pridėtinės vertės generavimą“, to nebūtų net susapnavusi. Tačiau, kaip sakoma, tyla yra audros pranašas. Tad, remiantis viešąja nuomone, prasčiausiai vertinama Vyriausybės ministrė Birutė ir vėl nugriaudėjo Lietuvos politinėj padangėj.

Šįkart pasižymėta valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos srityje. Iš pelningai veikusios ir pastaruoju metu rodiklius tik gerinusios „Litexpo“ įmonės valdybos pašalinti nepriklausomi nariai, o jų vieton paskirti savi – partiniai ar su socialdemokratų partija susiję asmenys. Taigi, į praktiką grąžinti seni geri sovietiniai socialdemokratų veiklos metodai.

Portalas 15min.lt skelbia: „Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pažadai valstybinių įmonių vadovus vertinti tik pagal pasiektus rezultatus, o ne politinės priklausomybės pagrindu, dūžta į šipulius. Socialdemokratų valdomos Ūkio ministerijos sprendimu keičiama parodų bei kongreso centro „Litexpo“ valdyba. Valstybinę įmonę iš skolų ištraukusi ir pusantro milijono litų uždirbusi nepriklausomų verslininkų komanda keičiama naujais žmonėmis, tarp kurių ir buvęs socialdemokratų ūkio ministras, ir šios partijos kandidatas Seimo rinkimuose.

Kokie kiti motyvai, jei ne nepotizmas („savų“ protegavimas skirstant tarnybines pareigas), galėtų sąlygoti sprendimą keisti pelningai dirbančios valstybinės įmonės valdybą ir šalinti iš jos nepriklausomus narius? Juk tam nėra nei veiklos efektyvinimo, nei jos skaidrinimo pagrindimo. Atvirkščiai, tokiu būdu tiesiogiai kenkiama tų įmonių valdymo skaidrumui, o statant savus į atsakingus postus aiškiai parodoma, kad socialdemokratams svarbiau ne efektyvi įmonės veikla, bet būtent tų postų tarpusavio dalybos.

LSDP darbo grupės

Kita vertus, o ar daug iš mūsų dėl to yra nuoširdžiai nustebę? Turbūt, kad ne, nes tokia praktika iš partijos, kurioje pirmaisiais balsais griežia tarybinis antikvaras, kaip Bronius Bradauskas ar pan., neatrodo netikėta. Tačiau nuvilia pačios visuomenės reakcija. Atrodytų, juk tai akivaizdus valstybės intereso pažeidimas, su sveiku protu prasilenkiantis sprendimas. Tad jį derėtų vienareikšmiškai pasmerkti ir reikalauti tokių akibrokštų išgyvendinimo iš Lietuvos politikos. Deja, vietoje to daromi pareiškimai esą „kiekviena valdanti partija po Seimo rinkimų tą patį daro“ ar „visos politinės grupuotės daro tą patį,vienas interesas – pinigai, o su jais ir įtaka“ (atsitiktinės mūsų visuomenės šviesulių – interneto komentatorių – citatos).

Net jei (ir tik jei) tai būtų tiesa, tai niekaip nepateisintų dabartinių valdančiųjų, kadangi visada pasitaikius galimybei reikia tokią praktiką stabdyti ir padėti tašką. Tai, kad nusikaltimą (nesvarbu, teisine ar moraline šio žodžio prasme) daro kitas, dar neįgalina visų likusiųjų tuo pasiteisinant sekti jam iš paskos. Tačiau ir tas „jei“ šiuo atveju negalioja, kadangi turime akivaizdų faktą – ankstesnėje kadencijoje įmonės valdyboje dirbo nepriklausomi asmenys, kai šioje jie keičiami partiniais. Todėl net ir labai skysta runkelio logika turėtų būti pajėgi suvokti faktą, kad skirtumas tarp buvusios ir esamos politikos yra ir jis akivaizdus.

Buvęs ūkio ministras, mėginęs auginti patentų skaičių ir jų komercializavimo lygį Lietuvoje pasitelkdamas vieną pažangiausių kompanijų pasaulyje IBM ir už tai iki šiol per dantį traukiamas socialdemokratų, kurių skurdžiame tarybiniame žodyne tokių sąvokų apskritai nėra, Dainius Kreivys savo tinklaraštyje jau yra išdėstęs ankstesnės Vyriausybės gaires siekiant VVĮ veiklos efektyvinimo ir skaidrinimo: „Pagal EBPO principus, efektyvus valstybinių įmonių valdymas remiasi trim pagrindiniais ramsčiais: įmonių veikla yra skaidri, įmonėms keliami aiškūs tikslai ir, galiausiai, įmonių veikla nėra politizuota.

Šiuos kriterijus A. Kubiliaus Vyriausybė įgyvendino remdamasi trimis principais:

  • skaidrumui užtikrinti VVĮ ataskaitinę ir audito tvarką siekdama prilyginti tarptautiniams standartams, ne mažesniems nei taikomi biržoje kotiruojamoms bendrovėms;
  • aiškių įmonių veiklos tikslų formulavimui dešimt didžiausių VVĮ įpareigodama parengti strateginius veiklos planus, kuriuose ne tik būtų įvardinami konkretūs valstybės tikslai, kuriuos įmonė įgyvendina, bet ir tam numatytos priemonės, nurodyti terminai;
  • siekiant profesionalaus ir nepolitizuoto įmonių valdymo numatydama, kad valdybos narių daugumą turi sudaryti ne įmonės darbuotojai, o ne mažiau kaip 1/3 valdybos narių turi atitikti politinio nepriklausomumo kriterijų.

Taigi, kalbėti apie tai, kad kiekviena valdžia rūpinasi ne savo darbo kokybe, o tik savais interesais (iš serijos „visi jie vagys“) yra akivaizdžiai neprotinga, nes aiškiai matyti kontrastas tarp buvusios ir esamos Vyriausybės darbo bei nuostatų, kuriomis grindžiami jos sprendimai. Deja, bet teisingus principus, kuriuos diegė A. Kubiliaus Vyriausybė, A. Butkevičius ir jo komanda sėkmingai griauna.

Naivu tikėtis pokyčių iš tų žmonių, kurie deklaruoja, kad jiems „svarbiausia žmogus“, nors darbais demonstruoja, jog, jei kas ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus. Todėl reikėtų atsigręžti į rinkėjų visuomenę ir paklausti jos: ar ilgai dar toleruosime tokią socialdemokratų politiką ir ar užteks Lietuvos rinkėjams atminties, kad šįkart išmoktas pamokas jie pritaikytų kituose parlamento rinkimuose?

Nuo G. Kirkilo grėblio sėkmingai nulipome, tačiau vieną kartą gauti per galvą mums negana. Galbūt trečias kartas nemeluos ir trokšdami teigiamų pokyčių valstybėje pagaliau juos ir patys palaikysime balsuodami už tuos, kurie dirba ir dirba naudingai. Už pokyčius, kurie jau buvo pradėti. Deja, netinkamas laikmetis (globali ekonominė krizė) nepernelyg įžvalgiam rinkėjui neleido toje pamazgų srovėje, kurią konservatorių link visos kadencijos metu naudodamiesi proga, kuriai galimybes suteikė dar G. Kirkilo vykdyta neprotinga politika ekonominės krizės akivaizdoje paliekant valstybę su ant paskolų adatos užaugintu burbulu ir niekiniais finansų rezervais, tiek tą krizę aktyviai sąmoningai neigiant savos kadencijos pabaigoje, buvo nukreipę socialdemokratai, neleido pamatyti teisingų sprendimų ir jų ilgalaikės naudos. Todėl šiandien tegalime konstatuoti, kad gauname tai, ko patys ir prisiprašėme. Laimei, niekada nevėlu pasitaisyti. Tad taip ir padarykime.

Parašykite komentarą